Jau prieš ketverius metus Stokholme vykusiame Baltijos šalių aplinkos apsaugos ministrų susitikime nuskambėjo diagnozė: Baltijos jūros ekosistema perpildyta maistingomis medžiagomis, t.y. eutrofikuota. Nors naujausi Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centro tyrimai rodo, kad padėtis stabilizavosi, aplinkosaugos specialistai tvirtina: būtina imtis priemonių, jog ji neblogėtų. Svarbiausia – mažinti dėl žmonių ir įmonių ūkinės veiklos smarkiai padidėjusį azoto ir fosforo kiekį jūroje. Pavyzdžiui, riboti arba visiškai nebevartoti skalbiklių, kurių sudėtyje yra daug fosfatų, dar intensyviau ir kryptingiau diegti naujausius nuotekų valymo įrenginius. 

Jūros vanduo persotintas maistingosiomis medžiagomis

Baltijos jūros regiono šalių aplinkosaugos specialistai apie eutrofikaciją, dėl kurios „žydi“ vanduo, jame ima trūkti deguonies, dūsta žuvys ir mažėja vandens telkinio biologinė įvairovė, garsiai ėmė kalbėti maždaug prieš dešimt metų. Tuo metu atlikti tyrimai rodė, kad kai kuriose Baltijos jūros dalyse natūralūs fosforo ir azoto kiekiai buvo stipriai viršiję rekomenduotinas ribas. Didžiuliai medžiagų kiekiai išderino Baltijos jūros ekosistemą. Jūrinių tyrimų centro atliktas tyrimas rodo, kad 2007-2008 metais Kuršių mariose ir Baltijos jūroje vyko gana ryškūs eutrofikacijos procesai.

„Kasmet matomam „žydėjimui“ įtakos turi ir maistmedžiagių kiekis vandenyje, ir vyraujančios hidrometeorologinės sąlygos. Jei vasara vėsi, vanduo gali „žydėti“ mažiau“, – sakė Jūrinių tyrimų centro Duomenų ir jūros aplinkos politikos skyriaus vedėja Aistė Kubiliūtė. Tarptautinio projekto „Integruotas Baltijos jūros eutrofikacijos vertinimas“, kuriame dalyvavo ir Lietuva, rezultatai parodė, kad vandenyje sparčiai daugėjant fitoplanktonui (maisto medžiagoms), atsiranda toksiškų jo rūšių, galinčių sukelti ne tik gamtos pakitimus, bet ir sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pvz., jei jis suvalgytų tokiame vandens telkinyje pagautą žuvį. Be to, dėl eutrofikacijos proceso pakinta vandens telkinių išvaizda ir vandens kokybė – jie nebetinkami poilsiui. 

Didžiausi teršėjai įmonės, bet prisideda ir kiekvienas gyventojas

Pasak A.Kubiliūtės, situacija kol kas negerėja, nors buvo priimta daug prevenciją skatinančių įstatymų.

„Įgyvendinant europinius įstatymus, buvo patobulinti nuotekų valymo įrenginiai. Tačiau kol kas apčiuopiamų rezultatų nėra. Tikimės, kad tam tiesiog reikia daugiau laiko“, – teigė Jūrinių tyrimų centro atstovė. Tiek ji, tiek Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vyresnysis specialistas Mindaugas Vaišvila, pabrėžė, kad šiuo metu labiausiai jūrą teršia įmonės, o ne pavieniai žmonės. Tačiau ir žmonės gali pasiekti, kad jūra taptų švaresnė. Tendencijos rodo, kad buityje naudojamų cheminių preparatų, savo sudėtyje turinčių fosforo junginių, naudojimas auga. Plovikliai, skalbikliai, įvairios valymui skirtos priemonės – visose jų pilna fosforo junginių, kurie, patekę į vandens telkinius, gali pratęsti „žydėjimo“ trukmę, paskatinti kitus vandens ekosistemos sutrikimus.

„Žinoma, kad tokios priemonės kenkia vandens kokybei. Tačiau kol kas Europos Sąjungoje milteliai, kuriuose yra fosforo junginių, neuždrausti. Todėl tai iš esmės paties žmogaus apsisprendimas: naudoti juos ar ne“, – įsitikinęs M.Vaišvila. 

Europa vaduojasi nuo fosfatų, mes – dar ne

Lietuvoje iš tiesų tebeprekiaujama skalbikliais ir kitomis cheminėmis priemonėmis, savo sudėtyje turinčiomis didelius fosfatų kiekius. Tuo metu nemažoje dalyje Europos šalių jau prieš gerą dešimtmetį imta riboti jų naudojimą. Labiausiai pažengusi šioje srityje yra Vokietija. Šioje šalyje jau 25-erius metus ribojamas fosfatų turinčių priemonių naudojimas. Švedijoje fosfatų skalbikliuose atsisakyta 2008 metais. Tačiau tuo neapsiribojama: planuojama, kad iki 2011 metų fosfatai bus pašalinti ir iš indų plovimo skysčių. Šioje šalyje galioja griežtos taisyklės, pvz., buityje naudojamose cheminėse skalbimo priemonėse fosfatų skaičius negali viršyti 0,8 proc. Didesni jų kiekiai, patekę į aplinką, gali padaryti žalos gamtai ir jos ištekliais besinaudojančiam žmogui. Nors Lietuvoje, kaip jau minėta anksčiau, kol kas skalbikliai ir kita buitinė chemija su fosfatais neribojama, norintiems surasti alternatyvų yra iš ko pasirinkti.

Fosfatai, kurie yra įvairių rūgščių junginys, paprastai skirti vandeniui minkštinti. Tačiau, pvz., ekologiškuose skalbimo milteliuose fosfatai sėkmingai pakeisti kitomis vandenį minkštinančiomis medžiagomis: ceolitu arba natrio druska.

Visuomenės sveikatos specialistai pataria renkantis skalbimo miltelius pirmiausia kruopščiai perskaityti jų sudėtį. Kuo mažiau putojimą sukeliančių cheminių medžiagų, kuo mažiau kvepiančiųjų komponentų, tuo saugesni sveikatai ir aplinkai jie yra. Lietuvos alergologų nuomone, geriausia naudoti lietuviškus skalbimo miltelius, kuriuose nėra chloro, arba muilo lakštus, pvz., gaminamus bendrovės „Ringuva“, tinka ir ūkinis muilas, kuris yra geriausia vaikiškų drabužių ir patalynės skalbimo priemonė, nes jo sudėtis – riebalų rūgščių natrio druska. Įdomu tai, kad kai kurie ekologiški skalbikliai, kuriuose iš viso nėra arba yra labai nedidelis fosfatų kiekis, kainuoja pigiau nei kiti. Taigi, norintys saugoti aplinką ir save, parduotuvių lentynose turėtų ieškoti tokių skalbiklių kaip „Biotex“, „Dato supra“, „Neutral“, „Viksan“. Juose fosfatai pakeisti ceolitu.   

Ar žinote, kad...

    * Baltijos jūra yra apie 1600 km ilgio ir 193 km pločio ir vidutiniškai 55 m gylio. Ji užima 386 tūkst. km² plotą. Bendras Baltijos jūros vandens tūris – 21 tūkst. km³. Pakrantės ilgis – apie 8000 km.
    * Baltijos jūrą supa aštuonios ES valstybės narės ir Rusija.
    * 2009 birželio 10 d. Europos Komisija paskelbė Baltijos jūros regiono vystymosi skatinimo strategiją, kuria bus siekiama išvalyti užterštą jūrą, taip pat paspartinti energetikos ir transporto jungčių tiesimą, sumažinti prekybos barjerus, skatinti konkurencingumą bei padidinti saugumą regione. Tai pirmas kartas, kai ES sukūrė tokią išsamią strategiją, skirtą visam makroregionui.
    * Baltijos jūros regiono vystymosi skatinimo strategijoje numatyta, kad siekiant mažinti jūros vandenyse taršių maistinių medžiagų kiekį, visose valstybėse narėse iš skalbiklių bus pašalinti fosfatai.
    * Nuo 2007 m. iki 2013 m. vien ES sanglaudos politikai įgyvendinti Baltijos jūros regionui bus skirta per 50 mlrd. eurų, iš jų 27 mlrd. eurų – prieinamumui gerinti, beveik 10 mlrd. eurų – aplinkos apsaugai, 6,7 mlrd. – konkurencingumui skatinti, ir 697 mln. eurų – saugumui užtikrinti ir rizikai mažinti.

EIP komanda (2009)

Šaltinis: "Vilkmergė" (Ukmergės miesto bendruomenės dienraštis)