„Visą naktį varčiausi, negalėdamas užmigti“. Ši būsena daugeliui pažįstama. Net patarimai pilkas avis žalioje pievoje skaičiuoti nepadeda. Skaičiuoji skaičiuoji, avių gausybė,o užmigti negali. Medikai tvirtina, kad nemiga yra dažniausias miego sutrikimas, kankinantis tiek suaugusiuosius, tiek ir vaikus. Nemigos priežastys gali būti ir nervų sistemos sutrikimai, ir somatinės ligos. Gydytojas Juozas Stirbys teigia, kad nemigai gydyti tinka ramunės, trispalvės našlaitės, mėlynųjų palemonų šaknys, čiobreliai, lakišiai, raktažolės, raudonėliai, melisos, valerijonai, kiaulpienės.
Kankinamiems nemigos gydytojas Juozas Stirbys sergantiems siūlo:
Vieną arbatinį šaukštelį maltų mėlynojo palemono šaknų užplikyti termose stikline verdančio vandens. Po 12 valandų nukošti ir gerti po trečdalį stiklinės 3 kartus prieš valgį. Gerti 1 mėnesį. Dozė tinka 12-15 metų vaikams ir suaugusiems.
Trispalvė našlaitė
G-trispalve naslaiteLiaudyje jos dar vadinamos akelėmis, akelytėmis, broleliais, broliukais, brolyčiais, brolseseriukėmis, lazdynėlėmis, lazdyniukais, našlelėmis, našlikėmis, našlutėmis, palazdėmis, saulės dukrytėmis, siratėlėmis, sesebrolėmis, sesutėmis žibakutėmis, vargo žiedais.
Trispalvė našlaitė – dažniausiai vienmetis, o kartais žiemojantis dvimetis ar daugiametis 5-30 cm aukščio žolinis augalas. Lietuvoje savaime auga 18 laukinių našlaičių rūšių. Trispalvė našlaitė labiau paplitusi Lietuvos pietuose. Mėgsta lengvą, rūgštų, smėlingą dirvožemį. Auga pievose, dirvonuose, upių, ežerų pakrantėse. Vaistams tinka ir dirvinė našlaitė (Viola arvensis Murray), kurios žiedai mažesni, geltoni ar balti, su tamsiais ruoželiais apatiniame vainiklapyje.
Trispalvė našlaitė įtraukta į „Apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą”. Rinkti ir prekiauti galima tik turint Aplinkos ministerijos leidimą.
Žaliavai renkama trispalvių našlaičių žolė. Renkama gegužės-spalio mėnesiais. Augalai raunami arba nupjaunami. Pašalinamos šaknys, išrenkami stori stiebai, priemaišos ir tada džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 30-35 °C temperatūroje. Tinkamai paruošta žaliava turi būti silpno kvapo, salstelėjusi. Našlaičių šaknyse yra nuodingo alkaloido violoemotino, todėl jų kaip vaistinės žaliavos vartoti negalima.
Žolėje yra flavonoidų, gleivių, antocianinių glikozidų, eterinio aliejaus, karotinoidų, saponinų, vitaminų C ir E, salicilo rūgšties, mineralinių medžiagų. Našlaitė pasižymi atsikosėjimą gerinančiu, šlapimą varančiu, prakaitavimą skatinančiu, dezinfekuojančiu, priešuždegiminiu ir skausmą malšinančiu poveikiu. Nuoviru gydomos odos ligos (egzema, žvynelinė, riebios odos spuogai), šlapimo takų akmenligė, peršalimas.
Liaudies medicinoje parūgštintas actu nuoviras vartojamas nuo podagros. Įeina į liaudiškų kraują valančių mišinių sudėtį.
Ilgas našlaitės preparatų vartojimas ar perdozavimas gali sukelti vėmimą, viduriavimą, odos bėrimus ir niežėjimą.
Užpilo ruošimas ir vartojimas
1 šaukštas smulkintos trispalvių našlaičių žolės užpilamas stikline verdančio vandens ir palaikoma 15 minučių, kad prisitrauktų, nukošiama. Geriama po 1 stiklinę 1 kartą per dieną tarp valgymų.
Mėlynasis palemonas
Augalas pavadintas graikų filosofo Palemono vardu.
G-melynasis palemonas+Vaistams vartojamos šaknys su šakniastiebiais. Jos kasamos rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, nuvytus antžeminei augalo daliai. Iškasti šakniastiebiai greitai nuplaunami šaltu vandeniu, kad neištirptų saponiniai, perpjaunami išilgai į 2 – 4 dalis ir džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 50°C temperatūroje. Išdžiuvusios šaknys turi lūžti, bet nelinkti, šakniastiebių paviršius turi išlikti pilkai rusvas, vidus – baltas, silpno kvapo, kartokas. Tinkamai laikoma žaliava nesugenda dvejus metus.
Visose augalo dalyse yra triterpeninių saponinų, ypač jų daug pirmųjų ir antrųjų metų šakniastiebiuose ir šaknyse – iki 20 – 30 proc., dervų, krakmolo, organinių rūgščių, riebalų, mineralinių ir kitų veikliųjų medžiagų.
Palemono saponinai yra puiki atsikosėjimo priemonė, ypač nuo lėtinio bronchito, nes padidina kvėpavimo takų gleivinės liaukų sekrecinę veiklą. Taip pat raminamai veikia centrinę nervų sistemą, dešimt kartų stipriau negu valerijonas. Palemono preparatai didina kraujo krešumą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
Liaudies medicinoje palemono šaknų nuoviras kartu su valerijonu vartojamas nuo epilepsijos, nemigos. Tai gera raminamoji priemonė gydant neurozę ir psichines bei nervines ligas.
Sibiro gyventojai jį vartoja nuo gyvačių įgėlimo.
Mėlynojo palemono preparatai yra mažai toksiški.
Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Paprastasis čiobrelis
G-ciobreliaiPaprastasis čiobrelis – 10-15 cm aukščio, iki 30 cm ilgio, daugiametis, aromatingas, labai šakotas puskrūmis. Pagrindinis stiebas gulsčias, sumedėjęs, bet kurioje vietoje įsišaknijantis. Čiobreliai įprastai žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Vaisius – tamsiai rudas riešutėlis.
Paprastasis čiobrelis sausų smėlingų vietų augalas, jautrus drėgmės pertekliui. Lietuvoje plačiai paplitęs. Auga pušynuose, šlaituose, sausose pievose, smėlio karjeruose.
Čiobrelio žolė renkama masinio žydėjimo metu. Žirklėmis kerpama nesumedėjusi antžeminė augalo dalis. Džiovinama paskleidus plonu sluoksniu, pavėsyje, pastogėje ar specialioje džiovykloje 30-35 °C temperatūroje. Tinkamai išdžiovinta žolė kvapni, aštraus skonio.
Kaupia iki 2,5 proc. eterinio aliejaus (timolis, karvakrolis, borneolis, cineolis, linalolis ir kt.), flavonoidus, raugines medžiagas, katumynus, vitaminą C, mineralines medžiagas.
Čiobrelio preparatai pasižymi atsikosėjimą lengvinančiu, antiseptiniu, spazmolitiniu, virškinimą gerinančiu, šlapimo išsiskyrimą skatinančiu, skausmą malšinančiu ir kiek raminančiu poveikiu.
Vartojama kaip atsikosėjimą gerinanti priemonė peršalus, sergant bronchitu, laringitu, tracheitu. Čiobrelio žolės nuoviras vartojamas virškinamojo trakto sutrikimams šalinti. Aromatinėmis voniomis ir kompresais mažinami radikulito, sąnarių skausmai.
Nevartoti nėštumo metu, sergant inkstų, kepenų ligomis.
Švieži ar džiovinti čiobreliai puikus įvairių patiekalų prieskonis. Čiobrelių eterinis aliejus naudojamas parfumerijoje.
Užpilo ruošimas ir vartojimas
2 šaukštai čiobrelio žolės užpilami stikline verdančio vandens, indas uždengiamas ir 15 minučių kaitinamas vandens vonelėje (kitame inde su verdančiu vandeniu). Paliekama 45 minutėms atvėsti, nukošiama. Geriama po 1 šaukštą 2-3 kartus per dieną.
Triskiautis lakišius
G-lakisiaisLakišius – vienmetis 30-100 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas rausvas arba žalias, status, sultingas, šakotas. Žydi birželio-spalio mėn. Vaisius – kibus su 2 akuotais lukštavaisiais. Prinokusios sėklytės kimba prie drabužių ir gyvulių kailio. Triskiaučiai lakišiai yra šviesomėgiai, ūksmės nepakenčiantys augalai.
Auga upių ir ežerų pakrantėse, laikinai išdžiūstančiose vietose. Tai labai dažna dirvų piktžolė, paplitusi visoje Lietuvoje.Mėgsta purią, humusingą, drėgną dirvą, saulėtas vietas.
Lakišiaus žolė renkama prieš pat augalo žydėjimą – birželio-rugpjūčio mėn. Žydintis lakišius žaliavai netinka. Skinamos 15 cm ilgio stiebų viršūnės su dar neprasiskleidusiais žiedynais. Vėliau bus galima pjauti atolą. Džiovinama gerai vėdinamose patalpose, paskleidus plonu sluoksniu, dažnai vartant ar džiovykloje 40-45 °C temperatūroje. Džiovinimas baigtas, kai lenkiami stiebai lūžta. Gerai išdžiovintos žaliavos lapai yra žali ar rusvi, stiebai žalsvi ar žalsvai violetiniai, savotiško kvapo, sutraukiančio kartoko skonio.
Žolėje yra 6 proc. rauginių medžiagų (polifenoliai), flavonoidų, karotinoidų, vitamino C, eterinio aliejaus, gleivių, mikroelementų.
Lakišiaus preparatai skatina prakaitavimą, medžiagų apykaitą, diurezę, veikia priešuždegimiškai, antiseptiškai, virškinimą gerinančiai, priešalergiškai, stabdo kraujavimą, skatina širdies veiklą, padeda, kai sergama artritu, rachitu, kepenų, kasos ligomis. Lakišiaus dedama į įvairias vaistažolių arbatas.
Liaudies medicina lakišiumi gydo alergiją (diatezes, neurodermitus ir kt.), odos ligas (pūlinius, votis). Užpilu prausiamas inkštiruotas ir spuoguotas veidas. Iš nuoviro daromos vonios vaikams nuo odos išbėrimo, galvos seborėjos, kai ima skirtis itin daug riebalų. skrofuliozės.
Nevartoti nėštumo metu.
Užpilo ruošimas ir vartojimas
Medicinoje dažniausiai ruošiami užpilai, kuriais plaunama oda arba vartojama į vidų: 3 valgomieji šaukštai džiovintos ir susmulkintos lakišiaus žolės užpilami stikline verdančio vandens. Palaikoma 30 minučių ir nukošiama. Rekomenduojama gerti po pusę stiklinės 2 kartus per dieną valgio metu.
Mišinys furunkuliozės gydymui: 1 dalis lakišių žolės, 1 dalis bruknių lapų, 1 šaukštas mišinio užpilamas stikline verdančio vandens, palaikoma 1 valandą, kad prisitrauktų, nukošiama. Geriama po ¼ stiklinės 4 kartus per dieną 30 minučių prieš valgį.
Lakišiaus vonios
Tai viena efektyviausių alergijos gydymo priemonių. Rekomenduojamos 37-38°C vonios. 4 šaukštus susmulkintos žolės užpilti 1 litru verdančio vandens. 15 minučių palaukti ir supilti į vonią. Vonios daromos kasdien arba kas antrą dieną. Jų trukmė-20 minučių. Gydymo kursas -10 procedūrų.
Raktažolė
G-raktazole+Daugiametis, 15-30 cm aukščio žolinis augalas. Žydi gegužės – birželio mėnesiais. Auga sausesnėse pievose, pakelėse, šlaituose, šviesesniuose miškuose visoje Lietuvoje. Vaistams vartojamas visas augalas. Lapai ir žiedai skinami raktažolėms žydint, požeminės dalys kasamos rudenį. Lapuose yra saponinų, karotino, askorbino rūgšties, flavoninių junginių, požeminėse dalyse – saponinų, eterinio aliejaus, glikozidų. Visose dalyse yra iki 7 proc. mineralinių medžiagų.
Raktažolė padeda atsikosėjimui ir įeina į tam skirtų vaistažolių rinkinių sudėtį. Dėl glikozidų šaknys turi specifinį kvapą, tačiau manoma, kad jie padeda slopinti uždegimus. Raktažolės preparatai yra mažai toksiški, atpalaiduoja spazmus ir skatina šlapimo išsiskyrimą. Raktažolės užpilas vartojamas kvėpavimo takų ligų gydymui, taip pat slopina uždegimą, skatina ir palengvina atsikosėjimą, sergant bronchitu, plaučių uždegimu.
Liaudies medicinoje raktažolės šaknys naudotos sergant kokliušu, astma, podagra, kilus neuralginiams skausmams. Apie gydomąsias raktažolės savybes rašoma jau XVI-XVII a. medicinos knygose.
Raudonėliai
G-raudoneliaiTai daugiamečiai augalai. Vienoje vietoje auga 6— 10 metų. Atsparūs šalčiams. Gerai auga saulėtose vietose, pakankamai įtręštose dirvose. Raudonėlių žolė renkama žydėjimo metu – birželio-liepos mėn. Pjaunamos 20-30 cm ilgio stiebų viršūnės. Rudenį gali būti pjaunama atžėlusi žolė. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 35-40 °C temperatūroje. Išdžiovinta žaliava būna karstelėjusio, sutraukiančio skonio, aromatinga.
Raudonėlių preparatai pasižymi raminančiu, prakaitavimą skatinančiu, atsikosėjimą gerinančiu, šlapimo ir tulžies išsiskyrimą skatinančiu, spazmolitiniu, antiseptiniu, priešuždegiminiu ir skausmą mažinančiu poveikiu. Stimuliuoja virškinamojo trakto veiklą, žadina apetitą, šalina pykinimą, vėmimą, reguliuoja menstruacinį ciklą.
Raudonėlių žolė kaip raminanti ir spazmolitinė priemonė vartojama esant nervų sistemos sudirginimui, nemigai, galvos skausmams. Jos virškinimą gerinančios savybės panaudojamos sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, esant skrandžio atonijai, vidurių pūtimui, užkietėjus viduriams. Išoriškai užpilu skalaujama gerklė, iš jo daromi kompresai sąnarių ligoms, bėrimams, egzemai gydyti, ruošiamos gydymosios vonios.
Nevartoti nėštumo metu.
Stipri raudonėlių arbata gali sumažinti vyrų potenciją.
Užpilo ruošimas ir vartojimas
2 šaukštai raudonėlio žolės užpilami stikline verdančio vandens. Indas uždengiamas ir paliekama 20 minučių prisitraukti, nukošiama. Geriama po pusę stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.
Vaistinė melisa
G-melisaMelisa – medingas ir vaistinis, daugiametis, 30-80 cm aukščio žolinis augalas. Būdingas citrinos kvapas. Lietuvoje savaime neauga. Soduose, daržuose auginama tik 1 melisos rūšis. Mėgsta nuo vėjų apsaugotas, saulėtas vietas, trąšią ir drėgną dirvą. Žiemą per didelius šalčius gali iššalti, todėl reikėtų mulčiuoti durpėmis. Renkama melisos žolė arba lapai. Antžeminė augalo dalis pjaunama prieš pat žydėjimą. Rugsėjo pradžioje gali būti pjaunamas atolas. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje ne aukštesnėje 40 °C temperatūroje. Gerai išdžiovinta žolė – 15-30 cm ilgio stiebų viršūnės su lapais ir stiebais, žalios spalvos, kartoko, bet malonaus skonio, citrinų kvapo.
Melisa pasižymi raminančiu, skausmą mažinančiu, silpnu antibakteriniu, kraujagysles plečiančiu ir kraujospūdį mažinančiu poveikiu. Gerina apetitą, virškinamojo trakto veiklą, atpalaiduoja žarnyno spazmus, skatina tulžies išsiskyrimą, slopina pykinimą ir vėmimą.
Melisos preparatai vartojami nuo nemigos, padidintam dirglumui gydyti, šalina stiprų galvos skausmą. Jais taip pat gerinamas širdies darbas ir gydomi širdies veiklos sutrikimai. Užpilais ir nuovirais skalaujama burnos ertmė esant dantenų uždegimui ar skaudant dantis. Kompresai dedami esant neuralginiams ir reumatiniams skausmams, gydomos sunkiai gyjančios žaizdos.
Naudojama kulinarijoje kaip prieskoninis, citrinos kvapą suteikiantis augalas.
Užpilo ruošimas ir vartojimas
1 šaukštas smulkintos melisos žolės užpilamas stikline verdančio vandens. Palaikoma uždengtame inde 15 minučių, kad prisitrauktų. Nukošiama. Geriama po stiklinę ryte ir vakare.
Valerijonas
G-valerijonas+Tai daugiametis iki 2 metrų aukščio žolinis augalas, augantis Lietuvoje, Vidurio Europoje, Skandinavijoje, Rusijoje ir kt. Valerijonai yra vieni seniausiai gydymui vartojamų augalų – medicinoje jie vartojami jau beveik 2000 metų.
Plačiausiai valerijono preparatai vartojami dėl jų raminamojo poveikio. Valerijonai mažina įtampą, tinka esant nerimui ir nemigai, padidėjus kraujospūdžiui.
Kaip vaistinė žaliava naudojami valerijono šakniastiebiai, iš kurių gaminami užpilai, tinktūros, taip pat gaminamos tabletės.
Preparatų su valerijonu nerekomenduojama vartoti susilpnėjus skydliaukės veiklai, esant žemam kraujospūdžiui, sumažėjus raumenų tonusui, sumažėjus jautrumui. Ilgai didelėmis dozėmis vartojant valerijono preparatus gali būti per daug slopinama centrinė nervų sistema, sumažėti darbingumas. Valerijono preparatus atsargiai turėtų vartoti automobilį vairuojantys žmonės, taip pat žmonės dirbantys įtempto dėmesio reikalaujantį darbą.
Nepaisant keisto jų šaknų kvapo, valerijonai kaip vaistas naudojami jau nuo amžių pradžios. Viduramžiais jie buvo laikomi tiesiog panacėja – vaistu nuo visų ligų. Dabar valerijonai vis dar naudojami stresui, nervingumui malšinti, padeda nuraminti organizmą ir užmigti. Valerijonų ekstrakto yra ne viename migdomajame preparate.
Kad pasigamintumėte migdančios valerijonų arbatos, džiovintų valerijonų berkite į šaltą vandenį, užvirkite ir palikite burbuliuoti dar 3-4 minutes. Jų turi būti maždaug po šaukštą vienam puodeliui skysčio.
Žolelės padeda užmigti, kai esate susinervinę, kenčiate stresą ar neapleidžia įkyrios mintys, bet nemiga dar nekamuoja kasnakt. Jei užmigti negalite nuolat ir be rimtos priežasties, teks ieškoti rimtesnės pagalbos.
