Užsiregistruok naujienlaiškį
Vardas:
El. paštas:
 
Kurortas.lt
patikimas Jūsų atostogų gidas
LTENDERU
Registruotis Prisijungti
 
 
 
Birštonas
 
 
 
 
 
 
Apie kurortą
Mineralinis vanduo - gamtos dovana
Rimti ekspertai teigia, kad dvidešimt pirmas amžius gali būti rimtų tarptautinių konfliktų ne vien dėl energetinių (naftos), bet ir dėl švaraus geriamo vandens išteklių, amžiumi. Europoje Lietuva ir Danija yra vienintelės valstybės, kurios turi retą gamtos dovaną: visi jų gyventojai turi galimybę vartoti pakankamai švarų, gerai apsaugotą nuo taršos ir prisotintą vertingų mineralinių medžiagų požeminį geriamąjį vandenį. Tačiau požeminio vandens saugos ir kokybės rodikliai Lietuvoje daug kur nuolat blogėja dėl neatsakingos žmogaus ūkinės veiklos.

Natūralus mineralinis, tačiau nesūrus?

Iš sovietmečio laikų atėjo nuostata, kad atidarius butelį mineralinio vandens ir jo paragavus, turi būti pajuntamas sūrus, kartus ar dar koks nors intensyvus vandens skonis. Tačiau šiandien paragavę natūralaus mineralinio vandens, dažniausiai be jį prisotinusios angliarūgštės "stiprumo", kitų prieskonių galime nepajusti. Priežastis paprasta: pasaulyje yra kitokie kriterijai įvairių mineralinio vandens rūšių charakteristikoms, negu buvusios SSRS teisės aktuose, kur terminas "geriamasis mineralinis vanduo" nepagrįstai buvo suplaktas su terminu "geriamasis gydomasis vanduo". Tokį terminų painiojimą nulėmė standartų kriterijų pasirinkimas. SSRS standartuose išvis nebuvo kriterijų natūraliam mineraliniam vandeniui. Kaip tik tokio vandens buteliai šiandien stovi ne tik ant įvairiausių europietiškų forumų stalų, bet ir ant kasdienių stalų gyventojų butuose. Antra vertus, net ir idealiai sveikam organizmui sistemingas, dažnas ir gausus turinčio daug mineralinių medžiagų (virš 2,0 gramų litre) vandens gėrimas nėra naudingas, o neretai gali būti ir žalingas. Didesnės ištirpusių mineralinių medžiagų ir mikroelementų koncentracijos dažniau sutinkamos gydomajame mineraliniame vandenyje. Gydomasis geriamasis vanduo valstybės institucijose turi būti registruojamas kaip vaistas ar vaistinė medžiaga. Jis fasuojamas į tamsaus stiklo vienkartinio naudojimo butelius. Nors gydomasis mineralinis vanduo gali būti pardavinėjamas ir ne vaistinėse, jo etiketėse aiškiai parašoma, kad tai gydomasis geriamasis vanduo. Tokį vandenį vartoti derėtų tik pasitarus su savo šeimos gydytoju. Skaitytojas turi žinoti, kad Lietuvos Respublikoje kaip vaistas ar vaistinė medžiaga kol kas dar nėra registruotas nei vienas mineralinis vanduo. Su gydomuoju vandeniu nieko bendro neturi tas, į plastmasės butelius fasuotas vanduo, kurio etiketėse puikuojasi užrašas "gydomasis" ir kurio galima rasti mūsų parduotuvėse.

Vanduo ir žmogus

Vanduo, sudarydamas apie 60 proc. vyrų ir 50 proc. moterų kūno masės, yra labai svarbus gyvybei, nes jis neša maisto medžiagas į audinius ir organus, kuriems jų reikia. Jis taip pat palaiko normalų kraujo tūrį ir padeda reguliuoti kūno temperatūrą. Maždaug trečdalis vandens yra ląstelėse. Likęs jo trečdalis yra kraujagyslėse, o visas kitas kaupiasi tarp ląstelių ir palaiko audinių elastingumą. Kasdien reikia suvartoti mažiausiai 2 litrus vandens jo fiziologiniams nuostoliams atstatyti. Aktyvų gyvenimą gyvenančio, sportuojančio jauno ir sveiko žmogaus paros reikmė yra bent 1,5-2,5 karto didesnė. Pagyvenusių žmonių troškulį sukeliantys mechanizmai nėra tokie efektyvūs, todėl svarbu, kad jie švarų ir sveiką vandenį gertų reguliariai. Ištirpusių vandenyje mineralinių medžiagų biologinė vertė ir pasisavinimas neretai gali viršyti šių medžiagų absorbcijos  iš kitų maisto produktų lygį. Jau senovės balneologai laikėsi svarbaus principo - medžiagos veikia tik ištirpusios. Prisiminę švedų fizikochemiko S. A. Arrheniuso nustatytą dėsnį, kad kuo vandenyje mažiau ištirpusių druskų, tuo didesnė jų disociacija į jonus ir tuo didesnis tokių jonų aktyvumas bei vadovaudamiesi homeopatijos įkūrėjo S. Hahnemano teiginiu, jog vaistų veikimo jėga atvirkščiai proporcinga dozės dydžiui, galime spręsti, kad kasdien vartojamame mineraliniame vandenyje labai didelė ištirpusių druskų koncentracija nėra būtina. Juo labiau, kad mineralinio vandens druskos vertingai papildo gaunamas su kitais maisto produktais organizmui reikalingas mineralines medžiagas.

Aukščiausia kategorija - natūralus mineralinis vanduo

Ar paprastas geriamasis vanduo, kuris gaunamas iš požeminių vandens telkinių ir viešai tiekiamas vartotojams iš vandentiekio čiaupų, gali atstoti mineralinį vandenį? Juk ištirpusių mineralinių medžiagų jame taip pat gali būti apie 1 gramą litre, o tokį vandenį nuolat vartoti būtų žymiai pigiau… Požeminis vanduo yra daugiakomponentis mineralinių medžiagų tirpalas, kuriame vyrauja Ca, Mg, Na, K katijonai, CO3, Cl, SO4 anijonai, vandenyje ištirpę biologiškai aktyvūs mikroelementai fluoras, manganas, geležis, jodas, cinkas, varis, kobaltas ir kt. Jų koncentracija ir proporcijos vandenyje (kompozicija) priklauso nuo hidrogeologinių sąlygų įvairovės, uolienų, kuriose slūgso ar per kurias filtruojasi vanduo, natūralios cheminės sudėties. Tai vadinamosios geogeninės cheminės medžiagos. Pagal jų koncentraciją mineraliniame vandenyje netiesiogiai sprendžiama apie tokio vandens galimą poveikį žmogaus organizmo fiziologinėms funkcijoms. Apibūdinant natūralų mineralinį vandenį gali pakakti reikiamos kurios nors vietos ištirpusios vandenyje geogeninės cheminės medžiagos specifinio jono koncentracijos. Ruošiant paprastą geriamąjį vandenį, į jį dedama dezinfekantų, vanduo iki vartotojo patenka vamzdynais, kuriuose jis dažniausiai dar labiau "sugadinamas". Todėl paprasto geriamojo vandens biologinės vertės net negalima lyginti su natūralaus produkto - natūralaus mineralinio ar šaltinio vandens - biologine verte ir su jo socialiniu prestižu. Nereikėtų nuvertinti ir mineralizuoto (dar vadinamo dirbtiniu mineraliniu, stalo) vandens, kuris gaminamas naudojant įvairių rūšių vandenį ir pridedant vartotojų pageidaujamų mineralinių medžiagų. Bet vis dėl to - tai jau dirbtinis produktas.

Mineralinių medžiagų ir mikroelementų įtaka žmogaus organizmui

Nepakankamas mikroelementų kiekis arba jų perteklius vandenyje sąlygoja įvairių organizmo funkcijų pakitimus ir ligas. Tačiau kai kurių medžiagų minimalūs kiekiai turi didelę reikšmę žmogaus organizmo gyvybinėms funkcijoms. Visi mikroelementai pasižymi dideliu biologiniu aktyvumu: jie užtikrina normalią fiziologinių reakcijų ir apykaitos procesų eigą, dalyvauja mineralinių medžiagų apykaitoje ir, kaip įvairių biocheminių reakcijų katalizatoriai, įtakoja bendrą organizmo medžiagų apykaitą.  

Mineraliniuose vandenyse ištirpusių įvairių mineralinių medžiagų sudėtis lemia mineralinio vandens kokybę bei naudą žmogaus organizmui.

Kalio, Natrio, Chloro, Kalcio, Magnio elementai yra itin svarbūs širdies veiklai. Kai organizme trūksta šių elementų, gali atsirasti įvairių aritmijų.

Kalcis
Šis elementas organizme reguliuoja širdies veiklą, dalyvauja formuojantis kaulams ir dantims, tai svarbus kraujo krešėjimo faktorius, dalyvauja raumenų dirginime ir susitraukime. Organizmui stokojant kalcio, galimi dažnesni kaulų lūžiai, dantų, nagų, plaukų pažeidimai, spazmai, traukuliai, širdies ritmo sutrikimai.

Magnis
Magnis dalyvauja daugelyje medžiagų apykaitos funkcijų organizme, dalyvauja sujaudinant raumenų ir nervų skaidulas. Organizmui stokojant magnio, galimas galvos svaigulys, širdies permušimai, polinkis į raumenų spazmus.

Kalis
Kalis organizme palaiko rūgščių – šarmų pusiausvyrą, dalyvauja perduodant impulsus į nervų ir raumenų ląsteles, reguliuoja skystį organizme. Organizmui stokojant kalio, galimas raumenų silpnumas, kraujospūdžio sumažėjimas, širdies veiklos sutrikimai, apetito praradimas.

Natris
Natris reguliuoja vandens kiekį organizme, dalyvauja sujaudinimo procese nervų ir raumenų ląstelėse. Organizmui stokojant natrio galimas pykinimas, silpnumas, raumenų spazmai.

Chloridas
Chloridas kartu su natriu  reguliuoja vandens balansą organizme, taip pat skatina virškinimą. Organizmui stokojant chlorido, galimi virškinimo sutrikimai.